Į „Ekstros“ klausimus atsakė Vilniaus universitetinės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės neurologinio skyriaus vedėjas Jokūbas Fišas
– Yra situacijų, kai, matydamas ligonio kančią, pagalvojate: „Verčiau jau jis nebegyventų“?
– Nuolat. Yra daugybė atvejų, kai eutanazija būtina. Kai žmogus nebegali daugiau kęsti, kai kančios, egzistencijos beprasmiškumas – akivaizdus. Bet kas vienu ar l Esu neurologas, matau, kai vilties gyventi nebelieka po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų (insultų, traumų), išsėtinės sklerozės, Parkinsono ligos ar vėžio paskutinėmis stadijomis.
– Ar būna, kad sąmoningas ligonis, nepakeldamas kančios, prašo padėti numirti, nes pats negali to padaryti?
– Negali žinoti, kiek iš tiesų jis to nori. Gal jam reikia didesnio gailesčio, gal – užuojautos, geresnės pagalbos? Labai sunku būtų nuspręsti. Bet pasaulyje (Olandijoje, Australijoje) yra kitaip: jei ligonis sąmoningas, jei jis tokį norą pareiškia dalyvaujant tam tikriems pareigūnams ir visa tai užfiksuojama juridiškai, eutanazija atliekama.
Bet kuriuo atveju eutanazijos Lietuvoje neįteisinčiau: nesame tam subrendę, o ir nepasiruošę nei morališkai, nei psichologiškai, nei religiniu požiūriu. Bažnyčia – kategoriškai prieš eutanaziją. Olandijoje – kitaip. Ten – protestantai. Jie liberalesni dėl žmogaus pasirinkimo.
– Ar mūsų sąlygomis medicina pajėgi palengvinti žmogaus kančią?
– Retai būna, kai skausmo numalšinti neįmanoma. Skausmo medicina sparčiai tobulėja, atsiranda naujų vaistų. Bet esame smarkiai suvaržyti, skirdami skausmui malšinti narkotikus; apskaita sudėtinga. Tarsi bijoma, kad ligonis, kuriam malšinamas skausmas, taps narkomanu. Juk tuomet, kai jam telikę gyventi savaitė ar keli mėnesiai, tai visai nebesvarbu. Reikia, kad jis nekentėtų, o priemonių tam yra.
– Ar yra eutanazijos alternatyva?
– Būtų idealu, jei būtų įsteigti namai sunkiems ligoniams, kuriems būtina medikų priežiūra. Mačiau tokius Vokietijoje, ypač daug jų yra Amerikoje. Juose – ypač graži aplinka, daugybė slaugytojų, dirba psichologai, ir ligoniams paskutinės gyvenimo dienos – sąlygiškai šviesios. Apie eutanaziją ten nėra nė kalbos. Ttn sudalytos tokios sąlygos, kad net ir sunkių ligonių veiduose – šypsena. Bet tai – ypač brangi alternatyva. Bijau apsirikti, bet para tokiuose namuose gal kainuoja apie 1000 dolerių – 80 proc. dengia sveikatos draudimas.
Vis dėlto XXI amžiuje mirtis kančiose – absoliučiai nežmoniška.
EKSTRA
Menas gyventi
2002 m. gegužės 13-19 d.
