Visose keturiose vyrų lytinio fenomeno grandyse – libido, erekcija, ejakuliacija, orgazmas – vyraujantį vaidmenį vaidina centrinė, periferinė ir vegetacinė nervų sistemos. Šių grandžių kulminacija yra didžiausią pasitenkinimą keliantis pergyvenimas ir tai, be abejonės, įrodo jo itin didelę evoliucinę svarbą. Būtent dėl to bet kurios grandies nutrūkimas arba susilpnėjimas nesename amžiuje sukelia didelį asmenybės ir fiziologinį disbalansą, ir tai tampa socialinių, šeimyninių problemų bei psichikos ir somatinių sutrikimų priežastimi.Greta nervų sistemos nepatologinj žmogaus seksualinį elgesį lemia ir psichikos, endokrininė bei kraujotakos sistemos. Drauge su nervų sistema jos užtikrina, kad lytinis aktas nuo pradžios iki galo vyktų sėkmingai, kad būtų atlikta jo biologinė paskirtis.
Libido lokalizacija
Libido galvos smegenyse formuojasi ne tik žmogui, bet ir labiau išsivysčiu siems gyvūnams, tik ten mes iš esmės tą patį procesą vadiname instinktu. Taigi „lokalizuoti” libido vien tik neokortekse būtų neteisinga. Morfologinis libido substratas yra subdominantinio pusrutulio fron- totemporalinė žievė (dominantinio pusrutulio pažeidimas sukelia įvairius kalbos sutrikimus, bet lytinė funkcija nenukenčia arba nukenčia tiek, kiek susilpnėja somatinė būklė).
Kitos libido formavimosi sritys yra senesnės, būdingos ir žmogui, ir labiau išsivysčiusiems gyvūnams. Tai Amono ragas, gumburo priekinis branduolys, pogumburio preoptinė dalis ir kitos limbinės sistemos dalys bei sritis šalia substantia nigra. Klausos, regos, uoslės stimulai, fantazijos sužadina daugelio neu- romediatorių pusiausvyros pakitimus ir tuo pačiu libido. Libido vyrui realizuojasi įvairiais vegetaciniais pasireiškimais ir erekcija. Šiuo atveju kyla psichogeninė erekcija. Kita erekcijos rūšis – refleksoge- ninė erekcija. Abi erekcijos rūšys pasireiškia taip pat, bet iniciacijos ir palaikymo mechanizmai kiti. Trečioji erekcijos rūšis – naktinė erekcija. Ši erekcija yra labai svarbi norint atskirti psichogenines ir organines erekcijos sutrikimų priežastis.
Erekcijos, ejakuliacijos ir orgazmo neurologija
Iš paminėtų galvos smegenų sričių impulsas ventrolateraliniais nugaros smegenų baltosios medžiagos laidais eina į simpatinį erekcijos centrą, esantį Th 11-L2 šoniniuose pilkosios medžiagos raguose, ir parasimpatinį centrą, esantį 82-84 šoniniuose raguose. Kai kurie tyrinėtojai tora- kolumbalinį centrą vadina ejakuliacijos centru, o sakralinį – erekcijos centru, arba centrum vesicospinale, 1 pav. Šie centrai priklauso vegetacinei nervų sistemai ir išties turi autonomiškumą – tai labai gerai matosi refleksogeninės erekcijos patologijos atvejais. Sveiko žmogaus psichogenines ir refleksogeninės erekcijos sužadinimo mechanizmas papildo vienas kitą, t.y. veikia sinergistiškai.
Simpatinis centras siunčia impulsą pre- ganglijų skaiduloms per nervi erigentes arba nervi splanchnici pelvini, kurie persijungia plexus pelvicus. Iš čia eina nervus cavernosus ir nervus pudendus.
Erekciją ir ejakuliaciją palaiko somatinis motorinis gaktos nervas – nervus pudendus iš 84 segmento priekinių ragų, inervuojantis skersaruožius raumenis: muscu- lus bulbocavernosus, ischiocavernosus, transversus perinei. Valingas šių raumenų įtempimas leidžia sustiprinti erekciją.
Erekcija – neurokraujagyslinis fenomenas, kai veikiant neadrenerginiams ir necholinerginiams mechanizmams, kuriuos reguliuoja azoto oksidas, atsipalaiduoja varpos kraujagyslių ir kūnų lygieji raumenys. Šie raumenys atsipalaiduoja suaktyvėjus parasimpatinei ir užsislopinus simpatinei nervų sistemai. Suaktyvėjus simpatinei nervų sistemai, padidėja arterijų tonusas ir įvyksta detumescencija (erekcijos atslūgimas).
Psichogeniniai dirgikliai gali ne tik sukelti erekciją, bet ir visiškai ją slopinti. Yra du slopinimo mechanizmai: tiesioginis galvos smegenų spinalinių centrų slopinimas ir padidėjęs katecholaminų kiekis periferijoje, pavyzdžiui, somatoform!- nės disautonomijos arba streso metu.
Jutimo impulsai eina tais pačiais nervais į nugaros smegenis ir spinotalaminiu traktu pasiekia galvos smegenis, įsijungia į Papezo žiedą, vėliau į dešinę prefrontali- nę žievę, kur kyla fenomenas, vadinamas orgazmu. Naudojant pozitroninę emisinę tomografiją įrodyta, kad orgazmo metu labai smarkiai sustiprėja dešiniosios pref- rontalinės žievės kraujotaka. Paprastai orgazmas neatsiejamas nuo ejakuliacijos.
Vyrų lytinės funkcijos grandžių ryšiai su nervų sistema parodyti 2 pav.
Vyrų seksualinės funkcijos sutrikimai
Kankorėžinės liaukos neoplastinis procesas sukelia libido išnykimą. Vidurinio smilkininio vingio pažeidimui būdingas hipogonadotropinis hipogonadizmas. Klinikiniai stebėjimai seniai įrodė, kad ligoniams, sergantiems temporaline epilepsija, būdinga perversinis elgesys ir protarpinis hiperseksualumas.
Galvos traumų ūminiu periodu pasireiškia centrinis endokrininės sistemos slopinimas ir su tuo susijęs visų vyriško seksualumo grandžių silpnumas.
Nauji tyrimai įrodė, kad dofamino receptorių D1 ir D2 stimuliavimas sukelia ilgalaikę erekciją. Sudėtingame erekcijos formavimo procese dalyvauja kone visi neuromediatoriai. Nemažai neurologinių ligų, kaip antai neurodegeneracinės būklės: Parkinsono liga, Alzheimerio liga, multisisteminė galvos smegenų atrofija, dažnai pačioje pradžioje sukelia erekcijos sutrikimą. Kaip tik tuo įrodoma įvairių neuromediatorių, tiesiogiai nedalyvaujančių seksualinėje funkcijoje, įtaka erekcijai.
Medialinė preoptinė dalis per dofa- minerginę transmiterių sistemą itin dažnai nukenčia neurodegeneracinės patologijos atvejais. Insultas, galvos smegenų trauma, neuroinfekcija, tumoras taip pat išderina neuromediatorių balansą ir dažnai, net esant pakankamai somatinei būklei, erekcija tampa neįmanoma. Visos išsėtinės sklerozės formos pasižymi erekcijos sutrikimu. Įdomu, kad refleksogeninė erekcija išlieka ilgiau nei psichogeninė. Būdinga ir tai, kad naktinės erekcijos gana ilgai išlieka ir tai skatina klaidingai manyti, kad impotencija yra psichogeninė. Ligai progresuojant, erekcija pasidaro trumpalaikė, nepakankama lytiniam aktui atlikti, o ejakuliacija tampa neįmanoma. Žinoma, išsėtinės sklerozės klinika neapsiriboja vien tik impotentia coeundi, tačiau šis simptomas jaunam ligoniui yra ypač svarbus ir jį reikia gydyti. Didelę patologijos grupę sudaro aksoninės, arba de- mielinizuojančios, polineuropatijos. De- mielinizacija itin būdinga Gijen-Bare po- lineuritui. Diabetinė polineuropatija yra mišri – būna ir aksono pažeidimas, ir de- mielinizacija.
Kitos polineuropatijų priežastys: uremija, alkoholizmas, amiloidozė, paveldimos autonominės neuropatijos, AIDS, intoksikacijos. Polineuropatijų metu nukenčia tiek periferinės vegetacinės struktūros, tiek ir somatinis n. pudendus.
Simpatinio centro ir jo skaidulų pažeidimas dažniausiai pasireiškia įvairių vėžio formų metastazavimo į retroperitoni- nio tarpo limfmazgius atvejais.
Parasimpatinis centras savo impulsus kartu su somatiniais eferentiniais ir aferentiniais nervais siunčia per arklio uodegą, taigi cauda equina pažeidimas pasireiškia jutimo sutrikimu ir parasimpatiniu deficitu. Dažniausios pažeidimo priežastys: trauma, intervertebralinio disko prolapsas, tumoras (ependymoma), metastazės, spinalinis disrafizmas.
Nervus cavernosus lengvai pažeidžiamas atliekant rectum, prostatos arba šlapimo pūslės operacijas. Tokiu būdu pažeidžiamas plexus pelvicus.
Potenciją sutrikdo ir trauminis nugaros smegenų pažeidimas. Cervikalinio pažeidimo atveju psichogeninės erekcijos išnyksta, bet refleksogeninės ir naktinės išlieka. Žemos lokalizacijos pažeidimai, ypač cauda equina, sukelia erekcijos sutrikimą. Teoriškai tokiais atvejais psichogeninės erekcijos turėtų išlikti, tačiau taip būna tik esant nedideliam pažeidimui.
Erekcijos sutrikimų gydymas
Erekcijos sutrikimų gydymas iki naujausių laikų buvo labai intensyviai, bet nelabai sėkmingai sprendžiama problema. Šiuolaikinis mokslas siūlo keletą erekcijos sutrikimų gydymo būdų, atsižvelgiant į erekcijos sutrikimo formą. Tų būdų apžvalgai būtų reikalingas atskiras straipsnis, kadangi gausi literatūra ir plati tarptautinė patirtis leidžia palyginti įvairių psichogeninės ir organinės erekcijos sutrikimų formų gydymo metodų veiksmingumą. Trumpai galima pasakyti, kad vienas iš universaliausių ir kone veiksmingiausių gydymo būdų yra intrakavemozinės alprostadilio (kaver- džekto, Caverjecf) injekcijos, ypač kai organinis erekcijos sutrikimas yra sukeltas diabetinės polineuropatijos.
GYDYMO MENAS Nr. 4 (67) 2001 m.
