
LRT televizijos laidoje „Vakare su Audrium Giržadu“ neurologas Jokūbas Fišas dalijasi gydytojo kabinete ir už jo ribų pasitaikančiomis situacijomis, kurios gydytoją kartais priverčia nusijuokti, tačiau kartais ir rimtai sunerimti.
Pacientai vis dažniau pasitiki DI, o ne gydytoju
Pastaruoju metu gydytojai vis dažniau susiduria su nauja realybe – pacientai į konsultacijas ateina jau turėdami „diagnozę“, gautą iš dirbtinio intelekto įrankių.
Pasak neurologo Jokūbo Fišo, tokia tendencija tampa vis dažnesnė ir keičia gydytojo bei paciento bendravimo dinamiką. Žmonės neretai jau būna įsitikinę, kas jiems yra, dar prieš medicininę apžiūrą.
Kodėl dirbtinis intelektas negali nustatyti diagnozės?
Nors dirbtinis intelektas gali analizuoti didelius informacijos kiekius ir pateikti galimas ligų versijas, jis neturi gebėjimo įvertinti viso žmogaus konteksto.
Gydytojas pabrėžia, kad reali medicininė diagnostika remiasi ne tik simptomais, bet ir:
* paciento ligų istorija
* gyvenimo būdu
* psichologiniais veiksniais
* klinikine apžiūra
Būtent šių elementų dirbtinis intelektas negali pilnai įvertinti, todėl jo išvados gali būti klaidinančios.
Gydytojo darbas tampa ir edukacija
Neurologas pastebi, kad gydytojų vaidmuo keičiasi. Šiandien jie ne tik diagnozuoja, bet ir vis dažniau turi aiškinti pacientams, kodėl dirbtinio intelekto pateikta informacija nėra patikima.
Kai kuriais atvejais pacientai net ginčija gydytojo nuomonę, remdamiesi internetiniais ar DI sugeneruotais atsakymais.
Tai rodo didėjantį informacijos perteklių, kuriame sunku atskirti patikimą medicininę informaciją nuo bendrinių algoritminių spėjimų.
Dirbtinis intelektas medicinoje – pagalbinė priemonė, ne sprendimas
Nepaisant rizikų, specialistai pripažįsta, kad dirbtinis intelektas turi savo vietą medicinoje.
Jis gali būti naudingas:
* analizuojant mokslinius straipsnius
* padedant gydytojams pasiruošti konsultacijoms
* sisteminant medicininius duomenis
Tačiau galutinė diagnozė visada turi priklausyti gydytojui, o ne algoritmui.
Rizika pacientams: klaidingos išvados ir vėlavimas
Didžiausia problema kyla tada, kai žmonės vietoje gydytojo renkasi tik DI atsakymus.
Tai gali sukelti:
* neteisingą simptomų interpretaciją
* nereikalingą nerimą
* pavėluotą kreipimąsi į specialistus
* netinkamą savidiagnozę
Išvada
Dirbtinis intelektas tampa vis svarbesne technologija medicinoje, tačiau jis negali pakeisti gydytojo patirties ir klinikinio vertinimo.
Kaip pabrėžia neurologas Jokūbas Fišas, svarbiausia išlieka žmogaus ir gydytojo kontaktas – būtent jis užtikrina tikslią ir saugią diagnozę.
LRT.lt / Sveikata
2026 m. balandžio 19 d.







