Šventasis Raštas neurologo požiūriu
2024-01-23
100 gimimo metinės: idealus neidealizuotas profesoriaus Jono Lėlio portretas
2024-01-23

„Veidas“ – Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės neurologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras, gydytojas neurologas Jokūbas Fišas.

VEIDAS: Kokius sutrikimus mūsų organizme gali lemti nesaikingas naudojimasis IT technologijomis?

J.F.: Bene pažeidžiamiausia mūsų organizme vegetacinė nervų sistema. Nuo jos priklauso kraujospūdis, širdies ritmas, kvėpavimo dažnis bei organizmo atsparumas Pernelyg aktyvus naudojamasis išmaniosiomis technologijomis gali lemti psichinės sveikatos prastėjimą, kuris neatsiejamas nuo nerimo sutrikimų. depresijos sindromų ir panikos priepuolių Besaikis naudojimasis šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis gali lemti daug ligų, kurios ištinka tarsi sniego griūtis. Deja, neturinčiam saiko mažai kas padės. Nė vienas nuėjęs j polikliniką nepasakoja, kiek valandų per dieną naudojasi išmaniuoju telefonu ar internetu, kiek laiko praleidžia socialiniame tinkle.
Kalbu apie tai, kad turime pašalinti bet kokią grėsmę sau o ji šiandien akivaizdi Tai ir regėjimo prastėjimas, ir atminties silpnėjimas, ir erekcijos sutrikimai kamuojantys vyrus, ir dar daug kas.

VEIDAS: Kokios grėsmės kyla milijonams kompiuterio vartotojų, kuriems virtualus pasaulis jau tapęs neatsiejamu gyvenimo matu?

J.F.: Priklausomybės egzistavo visais laikais, keitėsi tik jų mados. Per pastaruosius 40 metų išsivystė priklausomybė nuo lošimų, pirkimo ir naujųjų technologijų telefoniniai pokalbiai. socialiniai tinklai, skalpai kompiuteriniai žaidimai Šiandien jau suprantame, kad ne šėtonas, o pats žmogus sau spąstus paspendė Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji tokiu budu tenkina savo instinktus (didelei daliai suaugusiųjų išsivystė priklausomybė nuo socialinių tinklų, nuolatinio elektroninio pašto tikrinimo. naršymo internete). Didžioji dalis mūsų skundžiasi nuolatine laiko stoka, tačiau neatkreipia dėmesio į tai . po kiek valandų iš savo gyvenimo išbraukia naršydami internete.

VEIDAS: Kuo pasireiškia jūsų minima priklausomybė nuo šiuolaikinių technologijų? Iš ko galime matyti, kad žmogus daugiau gyvena virtualioje nei realioje tikrovėje?

J.F.: Pakinta individo santykis su realybe, išsivysto sunkiai paaiškinamas nerimo sutrikimas. vis sunkiau bendraujama su aplinkiniais: žmogus tampa šiek tiek asocialus. Kai kada tai išvirsta ir j rimtas psichines problemas. Medikai šiandien susiduria ne tik su nervų, bet ir su kitų žmogaus organų bei jų sistemų sutrikimais. Tenka pripažinti, kad vis sunkiau atsakyti dėl ko žmogus susirgo viena ar kita liga: dėl netinkamos mitybos, nepakankamo judėjimo, o gal dėl negebėjimo
atsiriboti nuo išmaniųjų technologijų? Tarkime, kalbuosi su jumis vienu moderniausių išmaniųjų telefonų Tuo metu jis gana intensyviai man j ausį ir galvos smegenų pusrutulius siunčia elektromagnetines bangas, ilgainiui tai mane išderina. O jei dar miegu prie neišjungto kompiuterio, jei šalia lovos elektros lizdas9 Mes gyvename apsupti įvairių elektromagnetinių laukų ir nors plika akimi jų poveikio nematome ir nejaučiame, be jokios abejonės, jie mus veikia.

VEIDAS: Išties šiuolaikinės civilizacija sukūrė daugybę technologijų, kurios skleidžia elektromagnetines ir ultragarsines bangas. Kaip tai veikia biologines būtybes?

J.F.: Žmogui, kaip biologinei esybei, tai nėra artima, o dar tiksliau – tai rezonuoja su jo aplinka, nervų sistema ir kitomis reguliacinėmis organizmo sistemomis Ilgainiui gali kisti ir reguliacinės organizmo savybės: vegetacinė nervų sistema, kraujospūdis, kvėpavimo dažnis ir pan. Istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai būdami prie intensyvaus elektromagnetinio spinduliavimo lauko ar galingų generatorių žmonės suserga ir miršta. Net ir mažytis, tačiau ilgalaikis poveikis geba išderinti ir pažeisti vegetacinės nervų sistemos veiklą. Kaip tinkamą pavyzdį galima paminėti radiaciją: ji nekvepia, jos negirdi ir nematai, tačiau tai pražūtinga.

VEIDAS: Kasdien dirbate su neurologinių sutrikimų turinčiais asmenimis. Ką patartumėte daryti kitaip, kad išliktume sveiki?

J.F.: Visuomet verta pagalvoti apie buities prietaisų naudojimo intensyvumą, patalpų vėdinimą, pertraukėlių tarp darbų darymą. Itin pravartu leisti sau pailsėti tiek nuo kompiuterių, tiek nuo išmaniųjų telefonų. Šiandien kone 80 proc. visuomenės nuo telefonų neatsitraukia nė per žingsnį. Žinoma, progreso nesustabdysime bet jei suvoksime elektromagnetinio poveikio kenksmingumą, galėsime sumažinti jo poveikį savo organizmui.

VEIDAS
Aktualusis interviu
2014 m. lapkričio 14 d.

„Veidas“ – Aktualusis interviu
Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Naudodamiesi šia svetaine sutinkate su mūsų duomenų apsaugos politika.
Skaityti daugiau