Biblija - didžiausio tiražo pasaulyje knyga, kuri, be jokių abejonių, turi patį gausiausią komentarų, aiškinimų, interpretacijų skaičių. Biblija aiškinama etnografiniu, antropologiniu, geografiniu, istoriniu ir kitokiais aspektais. Esminė problema ta, kad kiekvienas tyrinėtojas, netgi kiekvienas skaitytojas turi nuspręsti, kąjis skaito: literatūrinį kūrinį, istorinį dokumentą ar dieviškos valios padarinį. Prof. Valmantas Budrys, parašęs ir paskelbęs straipsnį „Neurologija Šventajame Rašte“ (Neurology in Holy Scripture) (išspausdintą Europos neurologijos žurnalo „Euro- pean Journal of Neurology“ 2007 m. septintajame numeryje), dar kartą užduoda šį sudėtingiausią uždavinį mums - skaitytojams medikams. Viena vertus, specialistams įdomu, kokia neurologinė patologija atvaizduota Senojo ir Naujojo Testamento dalyse, kaip ji buvo „kuruojama“, kita vertus, racionalus medicininis patologijos paaiškinimas (pavyzdžiui, kokios kilmės koma buvo sinagogos vyresniojo Jayro 12 m. dukrai ar koks tikėtinas Mozės kalbos sutrikimas gali sukelti negatyvią tikinčiojo reakciją) pirmiausia verčia suabejoti dieviškąja ligos prigimtimi ir stebuklingu gydymu. Sunkiausia yra interpretuoti prikėlimus iš numirusiųjų, pavyzdžiui, Lozoriaus prikėlimą, aprašytą Evangelijoje pagal Joną.
Teologiniu požiūriu, prikeldamas Lozorių Jėzus norėjo parodyti žmonėms, kad jis gali duoti naują, amžiną gyvenimą, tad moksliškas patologijos paaiškinimas, ligos analizė susikerta su tuo tikslu, kokį išsikėlė Naujojo Testamento kūrėjai (ar kūrėjas).
Vis dėlto straipsnio autorius drąsiai analizuoja galimą patologiją, aprašo Lozoriaus judesius, Lozoriaus kompleksą ir kt. Straipsnis sudarytas iš skyriaus, skirto epilepsijai abiejose Šventojo Rašto dalyse, kuriame taip pat peržvelgiama ir pobiblinio laikotarpio epilepsijos istorija, eponimika. Kituose skyriuose aprašomas paralyžius, kitokie judesių sutrikimai, koma, galvos trauma, afazija, subarachnoidinė hemoragija, neuroraumeninės ligos. Skaitant susidaro įspūdis, kad Šventajame Rašte „sutilpo“ beveik visa neurologija. Kai kurių epizodų neurologinė interpretacija, kiek man žinoma, yra visiškai originali, pavyzdžiui, su- barachnoidinės hemoragijos (pagal V.Budrį) atvejis, aprašytas Antroje Karalių knygoje, arba žmogaus su padžiūvusia (atrofuota) ranka išgydymas, aprašytas Evangelijoje pagal Luką.
Akivaizdu, kad ne kiekvienas skaitytojas sutiks su autoriaus koncepcija ir interpretacijomis, tačiau privalu pabrėžti, kad šis straipsnis yra išskirtinai rimtas darbas Lietuvos neurologijos srityje.
Baigti norėčiau žodžiais iš Jobo išminties knygos (22, 28) (cit. pagal Lietuvos vyskupų konferencijos Šventojo Rašto leidimą. 1999): „Ką nuspręsi daryti, įvyks, - tavo takas bus apšviestas“. Tebūnie šie žodžiai gerų darbų palinkėjimas autoriui ir mums visiems.
NERVŲ IR PSICHIKOS LIGOS
2008 m. Nr. 2 (32)
