Baigiantis metams, gruodžio 31-ąją, minima Blogų minčių atsikratymo diena. Kodėl svarbu jų atsikratyti, pakeisti teigiamomis? Neurologas Jokūbas Fišas teigia, kad pozityvios mintys ir emocijos turi reikšmingą poveikį žmogaus gyvenimo kokybei ir sveikatai.
Medicinos mokslų daktaras sako, kad motyvacija yra neurolingvistinis programavimas. Nusiteikus pozityviai, visos taikomos gydymo priemonės - daug efektyvesnės. Smegenims mobilizuojant visą kūną, net imunitetas tampa stipresnis.
- Pakalbėkime apie pozityvių emocijų naudą ir jų įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui ir sveikatai. Kodėl pozityvios emocijos ir teigiamos mintys tokios svarbios?
- Pirmiausia, kas yra teigiamos emocijos? Tai tam tikras galvos smegenų veiklos produktas, įprasminantis gyvenimą. Iš esmės, kas mes esame? Esame individai, sąmoningai ieškantys malonumo. Gyvūnai, pavyzdžiui, vadovaujasi instinktais ir instinkto patenkinimas suteikia jiems malonumą. Mes, žmonės, sąmoningai ieškome vienokio ar kitokio pasitenkinimo, įvairiausių teigiamų emocijų. Tik ne visuomet suprantame, kad dėl jų gyvename, kad teigiamos emocijos padeda mums jausti dvasinį, o labai dažnai ir fizinį komfortą.
Kas kuria teigiamas emocijas? Visų pirma - vidinė būsena, priklausanti nuo išorės, ir, aišku, išorė, kuri nulemia vidinę būseną. Čia toks užburtas ratas. Teigiamos emocijos, atsižvelgiant į išorinius ir vidinius impulsus, gimsta galvos smegenyse. Čia prieiname prie neurohumoralinės teorijos, kad gerą nuotaiką, depresijos nebuvimą ir pasitenkinimą sukelia neuromediatorių apykaita.
Žmogaus galvos smegenys yra turbūt sudėtingiausias Dievo kūrinys. Jose labai daug įvairių struktūrų, vyksta sudėtingi molekuliniai, genetiniai, biocheminiai procesai, kuriuos mokslas vis tiria ir nesimato tyrimų pabaigos. Tačiau jau žinoma, kad egzistuoja neuromediatoriai, kurie tam tikrose galvos smegenų dalyse perduoda impulsus. Neuromediatoriai yra organizme susidarantys cheminiai junginiai, veikiantys kaip tarpininkai, pernešantys ir valdantys signalus tarp neuronų ir kitų kūno ląstelių receptorių. Neuromediatoriai reguliuoja pačias įvairiausias žmogaus organizmo funkcijas - pradedant tokiais biologiniais procesais kaip širdies ritmas, kvėpavimas ar miegas, baigiant tokiais kaip dėmesys ir nuotaika. Neuromediatorių yra daug: serotoninas, noradrenalinas, glutamatas, dopaminas ir kt. Jie kaip bitės dūzgia smegenyse. Nuo neuromediatorių apykaitos priklauso visa mūsų esybė.
Kai neuromediatorių apykaita sutrinka, o sutrikti gali labai lengvai dėl įvairių išorinių faktorių, susergama psichikos, dažnai ir fizinėmis ligomis. Kadangi viskas žmogaus organizme labai susiję, teigiamos emocijos tada išnyksta. Kai išsivysto kokia nors patologija, teigiamoms emocijoms vietos nelieka.
Vis dėlto kai kada galingomis savo ir išorinių jėgų, kitų žmonių poveikio pastangomis galima veikti - galbūt ne epigenetiškai (čia atskira tema), bet bent palaikyti gerą nuotaiką, teigiamą nusiteikimą. Gera nuotaika įjungia kūne tam tikrus mechanizmus ir organizmas gali pradėti sveikti net nuo tokių ligų, kurios, atrodytų, jau negali būti išgydomos. Gali būti, kad visiškai išgyti nepavyks, bet tikrai pagerinsite būklę, kad ji taptų patenkinama ir būtų galima funkcionuoti, dirbti, bendrauti ir tiesiog gyventi.
Būtent tuo remiasi postulatas, kad galima sirgti, tačiau negalima jaustis ligoniu. Reikia palaikyti gerą nuotaiką. Kai kuriais atvejais gera nuotaika, kurią išlaikome valingomis savo pastangomis ir padedant išorinėms jėgoms, išgydo ligas. Ne be reikalo egzistuoja aksioma, kad optimistai serga lengviau, trumpiau ir be komplikacijų.
- Ar galima išmokti būti geros nuotaikos?
- Ne galima išmokti, o privaloma išmokti. Čia gali padėti autogeninė treniruotė, meditacija, nusiteikimas. Aišku, egzistuoja niurzgos ir paniurėliai iš prigimties, kuriems sunku tai padaryti. Kiekvienas žmogus turi stengtis išlaikyti gerą nuotaiką ir teigiamas emocijas (jeigu čia galima dėti lygybės ženklą, nors ne visai).
Jeigu nuotaika kiek prastesnė, reikia bent sukurti regimybę, kad nuotaika yra gera, ir taip po truputį treniruoti neu- romediatorinę sistemą ar kitas subtilias sistemas, kad jos priprastų prie tokios būsenos ir padėtų gyti, sveikti.
Liga yra neapibrėžtų ribų reiškinys. Gali būti, kad žmogus jaučiasi puikiai, o kūne glūdi liga. Arba gali jaustis visišku ligoniu, o moderniausi tyrimai ar, žmogui mirus, skrodimas nieko blogo neparodo.
Gera nuotaika, teigiamų emocijų palaikymas labai svarbūs, kad nesusirgtume, o susirgus - tai priemonė, kad liga greičiau praeitų.
- Tad galima sakyti, kad ligas įveikti padeda tam tikri pakitimai smegenų veikloje?
- Be jokios abejonės. Net ir tada, kai liga jau įsisenėjusi, paplitusios metastazės po visą kūną arba užsikimšus kraujagyslėms ištiko insultas ar infarktas.
Noriu pabrėžti, kad gera nuotaika, teigiamos emocijos yra geriausia ligų profilaktika kartu su kitais faktoriais: geru miegu, fiziniu aktyvumu, dieta. Gera nuotaika, psichoemocinė stabilizacija yra vieni iš pagrindinių faktorių.
- Nuotaikai reguliuoti dažnai skiriami medikamentiniai preparatai. Ar tai - paprastesnis kelias?
- Visa psichiatrija dabar tuo remiasi. Tai yra Vakarų psichiatrijos postulatas: reikia skirti cheminių vaistų. Jei žmogui diagnozuota klinikinė depresija, be abejo, vaistai būtini. Tačiau kai įsiveli į neuroleptikų, antidepresantų, vaistų nuo nerimo vartojimą, tarsi užsėdi ant adatos: pagerėja, paskui - vėl negerai, tada reikia dozę didinti, vėliau pridėti dar vieną vaistą, paskui - trečią... Pirmiausia reikėtų stengtis pagerinti nuotaiką, pasitelkti savitaigą ir išsivaduoti iš tokios būklės.
Tiesa, ne visada tai įmanoma. Labai dažnai depresija susergama dėl to, kad žmonės praranda orientyrus, motyvaciją, dėl ko gyvena. Kai nėra dėl ko, susergama depresija. Ją kartais lydi ir demencija. Žodžiu, kartais žmogus suserga ir depresija, ir demencija.
- Tarkim, žmogus serga onkologine liga. Jeigu jis nuspręstų nesigydyti tradiciniais būdais, o mėginti teigiamomis emocijomis kovoti su liga?
- Netinkamas požiūris, nors dažnai taip būna. Turi būti kombinacija. Tai, ką siūlo šiuolaikinė onkologija, naudoti reikia. Tačiau svarbi ir psichologinė būsena, teigiamos emocijos, gera nuotaika, pasitikėjimas, optimizmas, šviesus žvilgsnis. Joks vėžio gydymas nepadės, jeigu žmogaus organizme visą laiką išsiskirs kortizolis, streso hormonai. Pozityvios mintys, teigiamos emocijos, optimizmas - būtina sąlyga. Aišku, sergant sunkia liga tai nelengva, bet reikia stengtis.
- Kur, susidūrus su liga, reikėtų ieškoti teigiamų emocijų? Kaip save pozityviai nuteikti?
- Niekas nesako, kad tai lengva, ypač jeigu sergama mirtina liga, kenčiama. Žinoma, sunku. Labai daug įtakos turi supanti aplinka, gamta, nuoširdūs artimieji. Dar tikėjimas, bet nuoširdus, neapsimestinis, gali padėti sveikti. Daug žmonių pasveiksta, nors kartais visiškai neaišku, kaip pasveiko.
Kadangi sergant sunkia liga nelengva išlikti optimistiškam, gydymo procese labai svarbi psichologų, psichiatrų, psichoterapeutų, psichoanalitikų pagalba. Tiesa, specialistu ligonis turėtų pasitikėti, jis turi būti kaip guru, kaip mokytojas. Jeigu specialisto atžvilgiu ligonis bus nusiteikęs skeptiškai ir ironiškai - tada jis žmogui nepadės.
Reikia stengtis surasti gyvenime ką nors, kas teiktų teigiamų emocijų, gerintų nuotaiką.
- Ar gali padėti bendravimas su žmonėmis, kurie tau patinka?
- Taip. Bendravimas su tais, kurie gali perduoti tau teigiamos, gyvybinės energijos. Juk kiekvienas iš patirties žinome, kad su vienu žmogumi būti gera, o nuo kito net purto, jaučiamas atstūmimo efektas, nes jis visada negatyviai nusiteikęs, piktas, jam viskas nepatinka. Tokių žmonių geriau vengti visur - namuose, darbe, gyvenime, jie nepadeda, jiems patiems blogai.
- Minėjote, kad geriau psichologiškai jaustis gali padėti meditacija?
- Ir meditacija, ir paprasta malda - ji irgi yra meditacijos forma, kai smegenys nurimsta. Tai yra labai svarbus gydomasis faktorius, kuriam mes, deja, dažnai neturime laiko. Dar naudinga gali būti psichoanalizė. Tai toks gana sudėtingas metodas, kai naršoma pasąmonėje iki pat vaikystės ir atskleidžiamas žmogaus psichologinis portretas. Psichoanalizė kai kuriuos mechanizmus - greičiausiai neuro- mediatorinę apykaitą - sutvarko, nes galvos smegenys veikia tam tikrais bioritmais. Psichoanalizė, meditacija, galų gale ir malda padeda tuos bioritmus stabilizuoti, o tai labai svarbu.
- Sakoma, kad fizinis aktyvumas gerina tiek fizinę savijautą, tiek nuotaiką. Ar jis gali padėti?
- Fizinis aktyvumas, be jokios abejonės, yra labai galinga antidepresinė priemonė. Vis dėlto labiau profilaktinė - jau susirgus depresija ne visuomet padeda, nes didina oksidacinį stresą.
Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, skatina visų biologiškai aktyvių medžiagų veikimą, padeda neuromediatoriams darniau veikti ir taip pagerina nuotaiką, koncentraciją, suteikia teigiamų emocijų.
Galų gale prisivertimas išeiti pajudėti, pats faktas, kad tu ką nors dėl savo kūno darai, jau yra teigiamas dalykas, turi pozityvų poveikį. Jeigu nieko dėl savęs nedarai, tik sėdi, žiūri kokius nors dėmesio nevertus dalykus per televizorių ir visus keiki - tai jau yra neigiamos emocijos, jau kortizolis išsiskiria.
Tiesa, užsiimti fizine veikla reikia reguliariai, o ne pripuolamai. Jeigu tai darome vieną, kitą kartą ir tuo viskas baigiasi - poveikis bus, tačiau mikroskopinis.
Kalbant apie ilgaamžiškumą, amžėjimo problemą, 150 minučių per savaitę fizinio aktyvumo būtinai turi būti. Čia yra ne mano sugalvota, tokios yra Pasaulinės sveikatos organizacijos, kardiologų rekomendacijos.
- Jeigu žmogus iš prigimties arba didžiąją savo gyvenimo dalį buvo niūrus, viskas gyvenime jam buvo blogai ir visi aplink blogi, staiga pradėti į gyvenimą žiūrėti kitaip - sudėtinga?
- Toks žmogus, jeigu nesugebės pakeisti savo požiūrio, minčių ir elgesio, trumpiau gyvens, greičiau numirs ir jo gyvenimas bus labai nekoks. Todėl būtinai reikia stengtis surasti gyvenime ką nors, kas teiktų teigiamų emocijų, gerintų nuotaiką.
Tai gali būti elementarūs dalykai: ko nors kolekcionavimas, mėgstama muzika, naminis gyvūnas, kulinarija ar ypatingos švaros palaikymas. Gali būti patys keisčiausi dalykai, tačiau jei jie suteikia pasitenkinimą, malonumą - pagerina savijautą, gyvenimo kokybę ir trukmę. Reikia jų atrasti. Vieni atranda patys, nesąmoningai, o kitiems reikia patarti, kad pradėtų ieškoti.
Žurnalas „Sveikata“
Aida Valinskienė
2024 m. žiema. Nr. 45
