Noriu gyventi ilgai ir laimingai

Vienos smegenų dalys reguliuoja vienas sistemas, kitos kitas. Tos dalys, kurios reguliuoja endokrininę sistemą ir vidaus sekrecijos liaukas, veikia gyvenimo trukmę. Jos palaiko nuo latinę vidinę terpę, moksliškai kalbant, metabolizmo homeostazę. Gerai sveikatos būklei būtina homeostazė, nes medžiagų apykaita turi vykti be sutrikimų. Kai įvairūs parametrai šokinėja aukštyn žemyn, sutrinka įvairių sistemų ir organų veikla. Endokrininių liaukų veikimą palaiko ir reguliuoja pogumburys, viena galvos smegenų dalis.

„Vegetacinė nervų sistema, kuri dar vadinama autonomine, reguliuoja kraujospūdį, temperatūrą, kraujo spaudimą, – toliau aiškina gydytojas,- jos centrai taip pat yra galvos smegenyse, šios sistemos darni veikla taip pat yra labai svarbi. Ne stabilumas, o darni veikla, nes ši sistema pritaiko mūsų veiklą prie esamos situacijos. Jeigu, pavyzdžiui, man reikia duoti interviu, ji veikia vienaip, jei gintis – kitaip, jei noriu padaryti Įspūdį pasimatyme – vėl kitaip, diktuoja vis kitokius pulso ir kraujospūdžio parametrus.”

Gydytojas sako, kad galvos smegenų žieve taip pat labai svarbi, ji formuoja žmogaus asmenybę. Žinoma, asmenybę veikia ir kitos galvos smegenų dalys, todėl kiekvienos jų sutrikimas darniai veikiančią sistemą gali sugadinti. Tada atsiranda psichikos ligų, gali sutrikti atmintis, galime prarasti orientaciją. Esant kai kurių smegenų žieves sutrikimų, žmogus nesugeba bendrauti, palaikyti distancijos, elgtis taktiškai, galų gale – praranda intuiciją. Tai labiausiai priklauso nuo smegenų žievės veiklos, tačiau juk organizme viskas yra susiję, todėl teigti, kad galvos smegenys diktuoja gyvenimo trukmę,  galėtume tik iš dalies. Visos sistemos turi tam tikrą autonomiškumą, o kartu atbulini ryšį. Kai galvos smegenys duoda signalą, po kurio laiko tos pačios smegenys, reaguodamos į aplinkos unalus, gali duoti atvirkštinį signalą – taip ir susidaro uždara sistema. Sveiko žmogaus ši sistema veikia darniai. Bet ką reiškia darniai ir sveiko? Viskas priklauso nuo aplinkos sąlygų. Jeigu specialaus dalinio kovotojo yra vienokie nervų sistemos ir organizmo reikalavimai, mokslininko ar rašytojo, kuris sėdi ir dirba, jie bus visai kitokie, todėl ir organizmo atsakas bus kitoks. Tai, kas vienam yra norma, kitam būtų absoliuti patologija. „Viskas fiziniame kūne yra susiję su psichika“, – pabrėžia gydytojas.

Cholesterolio kiekiui vadovauja ir genai, ir žmogaus valia

Įdomu, ar pagrindinę gyvenimo ukmę lemiančius veiksnius – per didelį cholesterolio kiekį, virškinimo bei širdies kraujagyslių sistemos sutrikimus taip pat lemia smegenys, vyriausiasis mūsų sveikatos dirigentas? Gydytojas J. Fišas sako nemanantis, kad galvos smegenys turi poveikį cho lesterolio kiekiui ar kraujo krešėjimo parametrams, nes šie parametrai turi periferinę autonomiją. Gali būti ir taip, kad žmogus patiria insultą ir labai sun kiai suserga, tačiau jo kraujagyslės gali būti gana švarios. Arba atvirkščiai gali būti nustatyta labai didelė aterosklerozė, kraujagyslės sukalkėjusios, o darbingumas – puikus, protas – aštrus, sveikata taip pat nebloga.

Ar gydytojas sutinka, kad minėtus sveikatos parametrus lemia ne tiek paveldėti genai, kiek gyvenimo būdas, o tai reiškia – paties žmogaus valia ir išmintis?„Didžiąją dalį sveikatos iš tiesų lemia genai, mūsų prigimtis, atsako J. Fišas, – tačiau labai daug kas priklauso ir nuo aplinkos sąlygų, kurios gali for muoti žmogaus išmintį, padedančią jam gyventi sveikai ir laimingai. Aplinka gali iš nevykusio, negabaus, nesusi tupėjusio žmogaus suformuoti gana puikią asmenybę. Auklėjimas, jo paties pastangos, darbas, susiklosčiusios gyvenimo sąlygos ir supanti aplinka gali taip daug ką pakeisti, kad žmogus imasi pats save kurti”.

Prisiminkime tokius akademinius miestelius kaip Silicio slėnis, kuriuose susirenka gabūs žmones, kuria planus, yra kupini idėjų, vyksta smegenų šturmai. Tokiose sąlygose atsidūręs net nelabai darbštus ir nelabai kūrybingas žmogus gali tapti visiškai kitoks veržlus ir kūrybingas. O iš šios terpes pakliuvęs j paprastų žmonių gretas greitai tapti lyderiu.- J. Fišas pabrėžia, kad aplinka tikrai turi daug reikšmes. Ir, žinoma, paties žmogaus pastangos. Bet kodėl jis stengiasi?

Žmogus – keistas sutvėrimas, kuris žino, kas gerai, bet vis tiek elgiasi blogai

Ir vis dėlto kodėl jis stengiasi? Kodėl vieni žmones yra veržlus, valingi, išmintingi, o kiti – vangūs ir bevaliai? Gydytojas J. Fišas apie tuos neišmintingus sako taip: Jie puikiai žino, kas yra gerai, bet vis tiek elgiasi blogai.’ Išmintingi tikrai būna ir sveikesni, ir jiems labiau sekasi.

„Niekas neabejoja, kad protingas gyvenimo būdas pailgina gyvenimą, – mąsto J. Fišas, – bet yra ir dar vienas įdomus dalykas! Žmogus turi didžiulę motyvaciją gyventi sveikai ir ilgai tik tada, kai žino, kad jo gyvenimas turi prasmę. Tikrai šie žmones būna sveikesni net ir turėdami lėtinių ligų, pavyzdžiui, diabetą, nutukimą, metabolinį sindromą, kepenų sunebejimą ir pan. Tos ligos kitą, mažiau optimistišką žmogų jau seniai būtų parvertosios, o tie, kurie moka džiaugtis gyvenimu, gyvena dar ilgai. Tai patvirtina faktą, kad galvos smegenys ir mūsų emocine būkle tikrai turi įtakos gyvenimo trukmei.’

O dabar pabandykime atsakyti j klausimą kodėl? Kodėl tarp žmonių egzistuoja tokie dideli skirtumai? Kodėl vieni kažkokiu būdu tampa išmintingi ir laimingi, o kiti – ne? „Todėl, kad pasaulis nėra tobulas, atsako gydytojas, jame nėra, nebuvo ir niekada nebus lygybės, tai tęsiasi nuo Adomo ir Ievos. Įvairiose epochose egzistavo hierarchiniai skirtumai, jų yra ir dabar, tačiau skiriamės ne pagal turtus ar kilmę, o daugiau pagal pareigas, pasiekimus. Vieni gyvena, tenkindami savo hedonistinius poreikius, o kiti lavinasi, dirba, siekia tikslų, daro viską, kad būtų gerai ir jiems patiems, ir greta esantiems. Aš manau, kad tai daugiausia priklauso nuo žmogaus prigimties”.

Genijai ir psichikos ligoniai

Iš tiesų esame skirtingi, vieni – uždaresni, kiti – emocingesni, vieniems patinka skaičiai, kiti dievina poeziją, vieni mąsto greičiau, kiti – lėčiau, vieni – protingi, kiti – nelabai, tačiau visi esame normalūs. O jei vieno ar kito žmogaus savybės netelpa j normos ribas, ar jam diagnozuojama psichikos ligą? Neseniai Lietuvoje pasirodžiusioje mokslininkes R. Dirvanskienes knygoje „Kaip veikia smegenys” rašoma, kad skirstydami žmones j grupes intelekto testų kūrėjai remiasi varpo formos kreive. „Įprastai daugumai asmenų skiriami vidutiniai jverčiai, – rašoma knygoje, – didžiosios dalies populia cijos, apie 95 proc. žmonių, rezultatai apibudinami kaip norma. O asmenys, kurių rezultatai dviem standartiniais nuokrypiais skiriasi nuo vidurkio, traktuojami kaip esantys už normos ribos.” Pasirodo, kad už tos ribos atsiduria apie 2,3 procento pačius žemiausius ir pačius aukščiausius įverčius surinkusių asmenų. Šitaip diagnozuojamas protinis atsilikimas ir ypač aukšti sugebėjimai. Vadinasi, smegenų sutrikimas, arba kreivės nukrypimas į vieną pusę, liudija apie psichikos ligą, o nukrypimas į priešingą – genialumą? Vadinasi, ir vieni, ir kiti, atsidūrę „užribyje”, švelniai tariant, yra nenormalūs? O visi kiti žmonės, didžiule jų masė, yra normalus? Ir dauguma tik vidutinybes?

J. Fišas atsako manantis, kad toks pasiskirstymas natūraliai susiformavo evoliucijos metu: „Nereikia daugybes labai gabių žmonių, užtenka tik nedidelio procento, nes visuomenei geriau, kai dauguma piliečių yra vidutinių sugebėjimų, – sako jis, – nes labai gabūs, iš kitų išsiskiriantys genijai evoliuciniu požiūriu yra pavojingi! Jie kažką nepaprasto atranda, sukuria, veržiasi j priekj. Jie gali sukurti naujus ginklus, gali prikurti naujų idėjų, kurios keičia pasaulj, jie gali skatinti užkariauti. Todėl ramiau, kai dauguma žmonių yra tiesiog vidutinybes”.

Protinis darbas stabdo smegenų senėjimą

Kodėl tie žmones, kurie daugiau mąsto, skaito, kuria, siekia tikslų ir aktyviai gyvena, kur kas vėliau suserga įvairiomis ligomis, o ypač demencijomis? Gydytojas sako, kad tiems, kurie yra baigę aukštuosius mokslus Ir mokęsi visą gyvenimą, dėl sukaupto smegenų bagažo demencijos prasideda kur kas vėliau ir vystosi lėčiau. Tačiau smegenų senėjimas vis tiek vyksta, jo neišvengia niekas, smegenys sensta kaip ir fizinis kūnas. Bet protinį darbą dirbančių žmonių smegenys sensta lėčiau. O demencijų yra daug ir įvairių – kraujagysline demencija, Alzheimerio liga, Piko demencija ir kitos. Šių ligų ne tik pavadinimai skiriasi, bet ir eiga, gydymas, žinoma, jeigu įmanoma pagydyti. Yra įrodymų, kad protinis darbas vyresniame amžiuje stabdo demencijų atsiradimą, net ir Alzheimerio ligos vystymąsi.

O kas nutinka tiems pensininkams, kurie nieko nedaro, tik sėdi ant sofos ir žiuri televizorių? „Jeigu vyresnis žmogus nedirba jokio darbo, jei materialiai yra aprūpintas ir nieko jam daugiau nereikia, greitai prasideda smegenų stagnacija. Toks žmogus labai greitai leidžiasi nuo kalniuko. Ypač blogai tam, kuris lieka vienas, neturi draugų, šeimos. Tačiau būna tokių stebuklingų atsigavimų, pavyzdžiui, atrodžiusi beviltiškai močiutė, išvykusi gyventi pas vaikus į užsienį ir patekusi į kitokias sąlygas, atkunta eina į kirpyklą, pra deda sportuoti, išmoksta naujos kalbos ir ima džiaugtis gyvenimu. Smegenų treniravimas labai sveika, jis skatina neuroplastiškumą.”

Bet juk smegenys, kaip jau gydytojas ir minėjo, su amžiumi vis tiek nyksta, o kartu mažėja ir jų sugebėjimas keistis, neuroplastiškumas? „Nykimas prasi deda nuo 25 metų, tada kas metai atrofuojasi po vieną procentą smegenų, aiškina gydytojas, – žinoma, vieniems tas procesas vyksta greičiau, kitiems lėčiau. Kadangi smegenys yra labai didelis ir sudėtingas organas, turintis labai daug ryšių, to nykimo beveik nepastebime. Nors… su amžiumi visi pastebi, kad jau nebe taip greitai įsimena, ne taip mąsto. Vyresniam žmogui kur kas sunkiau naują kalbą išmokti, bet tikrai labai sveika mokytis. Žinoma, tam reikia valios, užsispyrimo, ir jau ne vaikiško. Bet… išmokti vis tiek sunku. Neuroplastiškumą didina ir bet kokia kūryba – piešimas, grojimas, rašymas, jei žmones tai daro, bent jau kuriam laikui susilpnėja smegenų ląstelių nykimas.“

Butų jdomu sužinoti gydytojo paaiškinimą, kodėl (ir ar tikrai?) sportuojančių žmonių smegenys sensta lėčiau? Jodei, kad fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, o tai padeda palaikyti sveikas kraujagysles. Sportas sumažina insulto tikimybę, arterinės hipertenzijos atsiradimu visi organai geriau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis, įvairių organų ir sistemų darbas darosi efektyvesnis, geresnis. Organizmas neperkraunamas, tad ilgiau išlieka sveika širdis, inkstai, galvos smegenys, raumenys ir sąnariai. Sportuojančių žmonių ne tik galvos smegenys, jų visas organizmas sensta lėčiau.”

Antrosios musų smegenys

Kalbant apie maisto poveikį ilgam ir sveikam gyvenimui daugiausia mokslininkų dėmesio yra nukreipta į mikro- biotą, tą žarnyno organą, kuriame gyvena mikrobai. „Mes gyvename simbiozėje su įvairiomis bakterijomis, turime jų visokių, esame tarytum „parazitų knibždėlynas”, aiškina gydytojas J. Fišas, bet jie nėra „parazitai”, tai – mūsų fizinio kūno dalis. Žarnyne gyvenantys mikrobai, kurių yra labai daug rūšių, gamina įvairius neuromediato- rius acetilcholiną, dopaminą, serotoniną, noradrenaliną o juk jie atsako už atmintį, džiaugsmą, už pasitenkinimą gyvenimu, jie padeda susikaupti, kovoti, siekti tikslų, veikia mūsų nuotaiką. Visos šios medžiagos neuromediatoriai arba neurotransmite riai yra gaminamos žar nyne, todėl sakoma, kad čia ir yra antrosios musų smegenys. Todėl geras maistas ir geros mikrobiotos palaikymas nepaprastai svarbus mąstymui, sveikatai, laimei ir ilgaamžiškumui.

Turbut kiekvienas žinome, kad maistas, kurį valgome, yra tai, kas esame. Jeigu maistas sveikas, palaikantis gerą mikrobiotą, ir mes esame sveiki. O jeigu blogas, jei mūsų viduje vyksta puvimas, rūgimas, organizmo nuodijimas, atsiranda daugybe sutrikimų – prasideda įvairios egzemos, vidurių problemos, prisikabina grybe liai, gali prasidėti netgi psichikos sutrikimai. Daugybe ligų atsiranda vien dėl nesveikos žarnyno mikrobiotos.’

Paklaustas, gal žino kokių paslapčių, kurios padėtų kuo ilgiau išsaugoti sveiką kūną ir protą. J. Fišas pamini kiekvienam žinomus dalykus saikas, fizinis aktyvumas, miego kokybė ir streso

Paklaustas, gal žino kokių paslapčių, kurios padėtų kuo ilgiau išsaugoti sveiką kūną ir protą. J. Fišas pamini kiekvienam žinomus dalykus saikas, fizinis aktyvumas, miego kokybė ir streso vengimas. Ir, žinoma, kokybiškas maistas. Tačiau apie maistą gydytojas kalba kiek kitaip nei dauguma šeimos gydytojų. Pastarieji, paklausti apie maisto papildus, paprastai atsako, kad maisto papildų nereikia, jei maitinamės sveikai ir jeigu nieko netrūksta. J. Fišas, suprasdamas, kokj didelį vaidmenį atlieka mikrobiota, sako, kad kiekvienam musų yra būtim maisto papildai, šiuo metu maisto produktai neturi tiek medžiagų, kiek jų reikia sveikam žmogaus gyvenimui, beveik visas maistas yra perdirb tas, mažai kas gali džiaugtis savo darže užaugintais ekologiškais produktais. O ir tie nėra iš tiesų ekologiški, nes mūsų žemė jau tokia nėra, net dirvožemyje trūksta daugybės mineralų.

„Daugelis ligų, tarp jų ir neurodege- neracinių, atsiranda dėl organizme prasidėjusio uždegimo, kurio nenustato jokie tyrimai, – dar išsamiau aiškina gydytojas. – Uždegimas prasideda tyliai ir gludi ilgai, tik po kurio laiko žmogus suserga, ir paprastai tai pajunta jo silpniausias organas. O tas slaptas uždegimas išsivysto dėl nevisavertės mitybos, kai organizmui trūksta kai kurių maisto medžiagų, pirmiausia tinkamo omega 3, 6, 9 santykio. Sudėtingi procesai vyksta žmogaus organizme ir, jei kuri nors grandis sutrinka, prasideda uždegimas.”

Gydytojas įsitikinęs, kad maisto papildai – geriausia ligų profilaktika. O juk būtent šiai sričiai mūsų šalyje skinama per mažai dėmesio, medikai profilaktika neužsiima, jie tik gesina gaisrus.

Senojoje Rytų medicinoje daugiausia dėmesio buvo skinama profilaktikai. Tokia buvo japonų, kinų medicina, indų ajurveda Viduržemio jūros dieta, pasak J. Fišo, taip pat puiki ligų profilaktika, nes būtent tokia mityba skatina ilga amžiškumą, veikdama lėtini uždegimą.