Kadaise tolimiausios mūsų išvykos buvo Krymas ar Kaukazas. Dabar Lietuvos žmonių nuotraukų albumuose ir vaizdajuostėse galima pamatyti puikiausių Grenlandijos ar Himalajų panoramų. Tačiau atsirado kita problema. Keliaujant po tolimas šalis gali sutrikti sveikata. Žinoma, kiekvienas keliautojas prieš kelionę apdraudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu. Tačiau nesunkiai sunegalavus kreiptis medicinos pagalbos svetur komplikuota ir brangu, jau nekalbant apie tai, kad egzotiškose šalyse ta pagalba kartais būna abejotina. Dažnai svečiose vaistinėse sunku apibūdinti savo negalavimą. Be to, paprastai mums būna negirdėti užsienyje parduodamų medikamentų firminiai pavadinimai.
Prieš kelionę būtinai turėtumėte pasiskiepyti nuo sunkių, neretai fatališkų ligų, paplitusių tame regione, į kurį keliaujate. Be to, prisiminkite, kaip reikia rūpintis organizmo būkle kelionės metu, nesvarbu, kuo keliaujate: lėktuvu, autobusu ar automobiliu.
Kelionėje svarbiausia kojos
Ilgai būnant vienoje padėtyje, labai susilpnėja kojų venų kraujotaka. Kojos pradeda tinti, kartais gali susidaryti net kraujo krešulių. Yra buvę net mirties atvejų po ilgo skridimo lėktuvu. Jei kelionė ilga, patartina periodiškai mankštintis ir vartoti veninę kraujotaką gerinančius vaistus, pvz., „Lioton 1000 Gel”. Tai aktualu net ir sveikiems žmonėms. Ilgai skrendant lėktuvu organizmas netenka daug vandens (sukeliama dehidratacija), todėl reikia gerti daug skysčių (bet ne alkoholinių gėrimų).
Peršalimo ligos
Organizmo adaptacija sutrinka netgi keliaujant po šiltus kraštus. Kondicionuojamos patalpos ir lauko, šalto vandens ir karšto oro kontrastas gali stipriai pakenkti imuninei sistemai. Dažniausiai tai pasireiškia bakterine ar virusine infekcija. Paprastai tokios būklės lengvos, tačiau kelionė būna sugadinta. Peršalimo simptomams sušvelninti patartina vartoti „Falimint”, kuris padeda užkimus, sumažina gerklės skausmą ir slopina infekciją; „Flavamed”, kuris palengvina kosulį, padeda bronchams atsikratyti ligos užkrato. Jei stipriai karščiuojate, krečia drebulys, silpna ar skauda raumenis, nieko nelaukdami gydykitės antibak- teriniais preparatais, pvz., „Berlocid”, kad infekcija „neįsisiūbuotų”. Ir šiais atvejais, ir kai skauda galvą, sąnarius, nugarą, pravartu turėti ir vartoti nuskausminamąjį preparatą „Nimesil”. Beje, jis mažina ne tik skausmą, bet ir karščiavimą.
Virškinamojo trakto sutrikimai
Viduriavimas – gana dažna keliautojų bėda, ypač išvykus į pietų kraštus. Galbūt pakaks kelių anglies tablečių. Jeigu jos nepadeda ir viduriavimas nepraeina, reikėtų gerti „Berlocid” tablečių. Jei žarnyne kaupiasi dujos, patartina vartoti „Espumisan” kapsules – efektyvų ir saugų preparatą nuo pilvo pūtimo. Keliaujant su vaiku reikėtų pasiimti „Espumisan L” emulsijos, kuri sumažina dujų kiekį vaiko žarnyne. Vaikas būna ramesnis, geriau pailsi ir jis, ir tėvai. Jei vargina skrandžio ir žarnyno spazmai, pravartu turėti „Spas- momen”. Kelionėje paprastai neišvengiama dietos pasikeitimų, todėl gali pakisti skrandžio rūgšties sekrecija – atsiranda rėmuo, deginantis skausmas po duobute. Neretai tokius simptomus skatina sausas vynas. Tokiais atvejais labai veiksmingai padeda skrandžio rūgštingumą mažinantis vaistas „Raniberl”.
Beje, mūsų turistus, apsistojusius geruose viešbučiuose, kuriuose maitinama prie „švediško” stalo, ištinka dar viena „bėda”. Jie taip persi – valgo, kad ne tik poilsis, bet ir gyvenimas tampa nemielas. Žinoma, reikėtų nepersivalgyti, bet jei jau taip atsitiko, visuomet padės natūralus virškinimo fermentas „Mezym forte”.
Traumos
Jaunų keliautojų sveikatos problemos dažniausiai susijusios su traumomis. Pirmoji pagalba labai individuali, priklauso nuo traumos lokalizacijos. Svarbiausia – suteikti traumuotam organui ramybę. Sužeistą koją ar ranką reikia imobilizuoti, t. y. sutvirtinti pagalbinėmis priemonėmis, jei įmanoma, iš abiejų pusių imobilizuojant ne mažiau kaip du artimiausius sąnarius. Po to susižeidus; keliautoją reikia vežti į gydymo įstaigą. Traumuotą vietą (jei nėra žaizdų) galima įtrinti tepalu nuo skausmo „Fastum gel”. Šis tepalas tinka ir pasitempus sausgysles, sumušus raumenis, kai skauda nugarą, sąnarius. Jei skausmas labai stiprus, nukentėjusįjį gali ištikti šokas. Tai gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina slopinti skausmą. Tam geriausiai tinka mažai šalutinių reiškinių sukeliantis preparatas „Nimesil”, kurio granules, ištirpintas vandenyje, nesunku sugirdyti net sunkios būklės žmogui.
Kiti pavojai
Keliaujant į Pietų kraštus, kur saulė itin karšta, patartina neužmiršti kepurės, skaros, skėčio. Įrodyta, kad saulė sukelia piktybinį odos susirgimą – melanomą. Nuo kenksmingo saulės poveikio apsaugo ir padeda sveikai įdegti nestiprūs apsauginiai kremai. Tačiau svarbiausia neužmiršti saiko. Keliaujant po šiltuosius kraštus, kopiant į kalnus, būtini akiniai nuo saulės, nes ultravioletiniai spinduliai gali pakenkti akims, sukelti lęšiuko drumstėjimą – kataraktą.
Ruošiantis į kelionę negalima užmiršti gydomųjų pleistrų, nes nuospaudos ir odos nutrynimai – keliautojo kasdienybė. Nuo vabzdžių įkandimo saugo specialūs skysčiai bei kitos vabzdžius atbaidančios priemonės. Tačiau jais negalima pasitikėti kraštuose, kur paplitusi uodų pernešama maliarija. Prieš kelionę būtina pasiskiepyti nuo šios ligos. Labai atsargiems reikėtų būti maudantis nenustatytose vietose. Sūriame ir gėlame vandenyje gali gyventi žmogui pavojingų gyvūnų, pvz., jūros ežių ar kirmėlių, prasiskverbiančių pro odą. Svečiose šalyse patartina gerti tik parduotuvėse parduodamą geriamąjį vandenį.
VERSLO KLASĖ
Ginta Gaivenytė
Visuomenė
2008 m. balandis
