Gydytojas neurologas JOKŪBAS FIŠAS sako, kad apie daugeli sveikatos problemų mes dar labai mažai žinome. Nežinome, kodėl susergame, daugelio ligų vis nemokame išgydyti. Nors žmonės galbūt greitai pasieks Marsą, bet iki šiol niekas negali suprasti, kokias paslaptis slepia smegenys. Net 60 proc. smegenų nėra ištirta, tad mokslininkams iki šiol nėra žinoma, kokios funkcijos ten slypi.
Kalbamės su gydytoju J. Fišu apie įvairias demencijos formas ir tai, kodėl vis dar neįmanoma išgydyti Alzheimerio ligos.
– Daugelis žmonių labiau nei vėžio bijo senatvinės silpnaprotystės. Kokios ligos atima iš žmogaus atmintį ir protą?
– Senatvinė silpnaprotystė – tai demencija, o demencijų yra daug rūšių. Vieną jų XIX a. pabaigoje aprašė gydytojas neurologas Alois’as Alzheimer’is. Tai – neurodegeneracinė liga, kurios metu žūsta smegenų ląstelės, o smegenyse atsiranda naujų darinių – tam tikrų baltymų plokštelių. Prasidėjus šiems pakitimams, žmogus pamažu praranda atmintį, orientaciją, nebegali suvokti aplinkos, pradeda nebepažinti žmonių.
Alzheimerio ligos atveju tai vyksta gana greitai – kai jau pradeda riedėti nuo kalniuko, tai ir rieda. Ligos pradžios pats žmogus dažniausiai nepastebi, tik aplinkiniai pamato, kad jis prasčiau orientuojasi, vis daugiau užmiršta. Vėliau sutrikimus pastebi ir pats ligonis. Progresuojant ligai, atmintis vis blogėja. Liga tęsiasi gana ilgai, vidutiniškai nuo ligos pradžios iki mirties praeina septyneri metai. Sergantieji patys negali apsitarnauti. Jie net dubens organų nekontroliuoja, ką jau kalbėti apie maisto gamybą ar tvarkymąsi. Tačiau būna ir žaibinė šios ligos forma, pasibaigianti mirtimi per metus ar pusmetį.
– Kokie tyrimai parodo, ar žmogus serga Alzheimerio liga?
– Beprasidedančių smegenų pakitimų kompiuterinė tomografija ar galvos smegenų magnetinis rezonansas beveik neparodo, tačiau pagal kai kuriuos parametrus galime šią ligą įtarti. Geriausiai Alzheimerio liga diagnozuojama pagal klinikinius požymius, kai atliekami specialūs testai – Blessed’o demencijos skalė, penkių žodžių įsiminimo testas, protinės būklės mini tyrimas ir kt.
– Kokios priežastys sukelia Alzheimerio ligą?
– To mes iki šiol nežinome. Mokslininkai tiria, bet vis dar nėra nustatę tikrųjų nervinių struktūrų nykimo priežasčių. Netgi nežinia, ar ligos atsiradimą lemia genetika, ar išorinės priežastys. Vieni tyrėjai mano, kad liga atsiranda dėl aliuminio apykaitos sutrikimų ar intoksikacijos aliuminiu, kiti – kad šią demenciją sukelia tam tikri virusai, pavyzdžiui, herpeso virusas. Bet tikroji priežastis nėra aiški.
– Bet juk yra koks nors gydymas, ligoniai geria vaistus…
– Alzheimerio ligos atveju smegenyse trūksta neurotransmiterių, kitaip dar vadinamų neuromediatoriais, – tam tikrų medžiagų, gebančių impulsus iš vienos ląstelių grupės perduoti kitoms. Neurotransmiteris, atsakingas už atmintį, vadinamas acetilcholinu. Kai smegenyse trūksta šios medžiagos, prasideda Alzheimerio liga.
Visi neurotransmiteriai perduoda impulsus, dėl to jie yra labai svarbūs žmogaus gyvenimui. Mes judame, matome, girdime, uodžiame, mąstome dėl to, kad kiekvienoje smegenų dalyje yra daugybė medžiagų, kurios perduoda impulsus. Kai pritrūksta kurio nors neurotransmiterio, sutrinka vienokia ar kitokia smegenų funkcija. Kai trūksta dopamino, žmogus nejaučia laimės. Trūksta serotonino – nelinksma, o kai nėra adrenalino, negalime kovoti, veikti, atsakyti j aplinkos iššūkius. Kai prasideda Alzheimerio liga, skiriame vaistus, kurie padeda gaminti trūkstamą neurotransmiterį – acetilcholiną.
Vaistai aktyvina neuronus ir šiek tiek padeda tam impulsui sklisti, bet stebuklų nepadaro. Jau nemažai metų, kai ligonius gydome tais vaistais, tačiau ligos negalime įveikti. Atmintis gal kiek ir pagerėja, tačiau… tik teoriškai. O praktiškai – niekas nepadeda.
– Sensta žmogus, sensta ir jo smegenys. Kaip tai vyksta?
– Nervų sistema sensta lygiai taip pat kaip ir visa kita – juk oda raukš- lėjasi, sąnariai ima skaudėti, plaukai praranda blizgesį ir tankumą. Sendami prarandame ir dalį smegenų ląstelių, jos tiesiog „išsisemia”, jų funkcinis pajėgumas pradeda mažėti. Smegenų ląstelės po truputį pradeda žūti, pačios save sunaikindamos – taip vyksta ląstelių autofagija.
– Kas yra ląstelių autofagija?
-1 šį klausimą 2016 m. atsakė japonų mokslininkas Yoshinori Ohsumi, už ląstelių autofagijos mechanizmo atradimą gavęs Nobelio premiją. Kalbant moksliniais terminais, autofagija yra ląstelių komponentų nykimo ir perdirbimo procesas. Šis procesas vyksta tuomet, kai organizmas apsivalo nuo pakitusių baltymų ir medžiagų, galinčių pažeisti ląsteles ir sukelti ligas. Japonų mokslininkui Y. Ohsumi premija buvo paskirta už 10 metų trukusius eksperimentus, kurie ir padėjo nustatyti, kaip veikia autofagija (gr. k. „savęs rijimas”).
Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Skyriaus vedėjo gydytojo neurologo JOKŪBO FIŠO komentaras:
– Mano praktikoje taip po traumų atsistačiusių ligonių, kaip ši moteris, buvo per dešimtį. Jai pagal Glasgow skalę buvo šešių balų koma. Paprastai, netgi po visų mūsų pastangų, tokie ligoniai lieka su labai dideliais protiniais ir fiziniais defektais, dainai epilepsija prisideda. Jai, ačiū Dievui, to nebuvo. Ši ligonė – geriausias mūsų darbo rezultatas. Bet ji buvo vegetacinės būklės: sauskelnės, sutrikusi motorika, o labiausiai nukentėjo atmintis ir orientacija. Iš komos ji išėjo po aštuonių mėnesių nuo traumos. Tarp kitko, ryškiai jos būklė pagerėjo tik praėjusiais metais. Bet ilgas gulėjimo laikas nebuvo tuščias – tai buvo reabilitacija: mankšta, masažas, darbas su psichologe. Taipogi ji kantriai dirbo su logopedu, kadangi jai buvo ir afazija – sensomotorinės formos kalbos sutrikimas dėl kalbos centrų pakenkimo. Afazijos praktiškai nebėra. Kairė jos koja dar silpna, nuolat skiriam masažą, mankštą. Dabar mes ją gydom kraujotaką gerinančiais vaistais, cerebriniais metabolitais, nootropais, kurie atstato smegenų funkciją. Ir atstatom. Man sunku pasakyt, kokia bus moters sveikata. Galiu pasakyti tik viena: pasiekėm beveik maksimumą. Protiniai gebėjimai praktiškai normalaus lygio. Motorika dar šiek tiek sutrikusi – kai eina, matyti, kad ne viskas gerai. Bet gal ir toji kairė koja pradės geriau judėti. Bet ir laiko prasme, ir pagal medicinines normas – daug pasiekta.
Rugsėjo 21-oji – tarptautine Alzheimeno ligos diena. Šią dieną įvairių šalių Alzheimeno ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomene informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi pagalba neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipia visuomenes dėmėsi | pirminius ligos požymius, leidžia informacini žurnalą ..Alzheimeno liga. Kas tai?“
RAKTAS
Nr. 9 (144)
2018 m. rugsėjis
